Vokietijos kariai iš Ruklos apie tai, kuo NATO tankai pranašesni už rusų

Nors šiuolaikiniame kare vis daugiau vietos atsiranda dronams ir kitai automatizuotai įrangai, tankai vis vien išlieka nepakeičiama karine technika. Apie tankų privalumus, kodėl NATO šalys modifikuoja tos pačios rūšies tankus ir kuo europiečių naudojami tankai pranašesni už rusų tankus, pasakoja Rukloje tarnaujantys Vokiečių kariai.

Tinklalaidėje „Patrulio bazė“ svečiavosi trys Lietuvoje šiuo metu gyvenantys, Rukloje atliekantys tarnybą Vokietijos kariai – kapitonas, vykdantysis pareigūnas Kristofas, kapitonas, tankų būrio vadas Henrikas ir specialistė, tanko užtaisytoja Storm – kurie pasidalijo, kuo tarnyba Lietuvoje skiriasi nuo darbo tėvynėje ir daugiau detalių apie dirbant su tankais.

– Kokios yra jūsų pareigos tarptautiniame dalinyje Lietuvoje Rūkloje?

Kristofas: Kaip vykdantysis pareigūnas aš padedu mūsų viso dalinio vadui su beveik visomis užduotimis. Man ypač tenka rūpintis palaikymu ir žygių aprūpinimu, kad vadas galėtų užsiimti tiesioginėmis kovinėmis užduotimis.

Henrikas: Esu būrio vadas, esu atsakingas už būrio paruošimą ir dalyvavimą pratybose, taip pat ir būrio techninę priežiūrą.

– Turite keturis tankus?

Herikas: Taip, keturi tankai.

Storm: Aš esu užtaisytoja, konkrečiai – tanko būrio vado užtaisytoja. Galu užtaisyti ir tanko patranką, bet daugiausiau dirbu su būrio vadu.

– Tai jūs dirbate tanko bokštelyje?

Storm: Taip.

– Paaiškinkite mūsų žiūrovams, kokia yra mechanizuoto galinio struktūra?

Kristofas: Mechanizuota kuopa paprastai sudaro trys būriai. Paprastai tai būna du mechanizuoti pėstininkų būriai, susidedantys iš aštuonių pėstininkų šarvuočių, sustiprinti tankų būriu. Taigi keturiais koviniai tankais. Taip pat ji paprastai turi nedidelį aptarnavimo padalinį, kuris turi savo sunkvežiniaus ir jų uždavimys yra aprūpinti visą mechanizuotą kuopą.

– Pėstininkų kovos mašinos – tai „Marderai“?

Kristofas: „Puma“. Tai pačios moderniausios pėstininkų kovos mašinos pasaulyje.

– Bet Vokietijoje vis dar naudojami „Marderai“. Ar ne?

Kristofas: Taip, Vokietijoje mes naudojame abu modelius, tačiau ilgainiui „Puma“ pakeis „Marderus“.

– Kuo skiriasi tarnyba Vokietijoje nuo tarnybos tarptautiniame koviniame dalinyje, kokiame dabar jūs tarnaujate Lietuvoje?

Henrikas: Čia daug daugiau dėmesio skiriame kovinėms pratyboms, tad mes gerokai daugiau treniruojamės nei Vokietijoje. Be to, tarptautiškumas čia yra daug svarbesnis. Mes treniruojamės kartu su norvegais, čekais, olandais – manau, kad kartu mes esame stipresni ir viskas einasi gana neblogai.

– Iš kiek ir kokių šalių kareiviais jūs tarnaujate?

Kristofas: Tai priklauso nuo rotacijų – paprastai būna kariai iš penkių ar šešių šalių. Mechanizuotos kuopos lygmenyje visuomet būna vokiečiai, tačiau už jos ribų jau išeiname į tarptautinį lygmenį, tad tenka bendrauti angliškai ir tai yra vienas iš svarbių mūsų tarnybos čia išskirtinumų.

– Juk kovinėse operacijoje jūsų tankų būrys gali būti atskirtas nuo jūsų kuopos ir priskirtas kitai kuopai.

Kristofas: Būtent. Ir tuomet jau teks kalbėti angliškai. Taip, mus gali sujungti, pavyzdžiui, su norvegais.

– O jums, Storm? Ką reiškia specialistui, eiliniui tarnauti tarptautiniame kontingente?

Storm: Pirmiausia, reikia pasakyti, kad tai gana panašu. Mes visi priklausome NATO. Ir Vokietijoje mes turime daug pratybų, taip pat ir čia.

Žinoma, kai kas skiriasi – mums ir patiems įdomu susipažinti su jų ginklų sistemomis, bet iš esmės viskas gana panašu. Santykiai išties šilti ir draugiški. Kitų tautų kariai pakviečia susipažinti su jų ginkluote, lygiai taip pat ir mes kviečiame juos. Pavyzdžiui, į mūsų tankus buvo atėję kariai iš Liuksemburgo. Jie klausė, ar galėtumėme jiems parodyti, kaip kas veikia ir mes tai padarėme. Išties labai gerai susipažinti su tuo, ką jie veikia ne tik tarptautinėje brigadoje, bet ir pas save namie.

– Ar šioje tarptautinėje grupėje yra tik vokiečių tankų daliniai, ar dar yra ir kitų?

Henrikas: Dar norvegai turi savo tankus.

Kristofas: „Leopardai“, tačiau kitaip sukonfiguruoti.

– Kitos modifikacijos.

Kristofas: Tikrai taip.

– Henrikai, minėjot, kad čia jums tenka daugiau treniruotis. Kokias užduotis jums čia tenka atlikti? Turiu omeny, ar tai puolimo, ar gynybos užduotys, ar tai koviniai žygiai, gal pėstininkų palaikymas ugnimi.

Henrikas: Gali nuskambėti kvailai, bet mes atliekame jas visas užduotis.

Atliekame gynybos operacijas ir iškart puolame į kontratakas. Kitaip tariant, puolimo operacijos eina drauge su gynybos operacijomis, tai yra, tarsi du viename. Tačiau pagrindinį dėmesį mes skiriame kombinuotoms kovinėms užduotims, tarkime, koordinuotas veikimas kartu su inžinieriais, kartu su bendra ugnies palaikymo komanda bei drauge su kitais padaliniais. Man tai yra pagrindinis siekis išmokti matyti visą vaizdą, o ne vien tik mano mažą tankų būrį.

– Planuojant ar jau per pačias pratybas, kokį palaikymą jūsų tankų dalinys gali gauti iš kitų? Nes motorizuoti padaliniai, inžinieriniai daliniai, apie kuriuos minėjote, dirba ne tik su pėstininkais, šarvuočių vaikiniais, ar ne?

Kristofas: Taip, kovinėse užduotyse mums nuolat reikia inžinierinių padalinių palaikymo, nes mums reikia, kad jie statytų užkardas, minuotų laukus, kad galėtume su visu tuo kovoti.

Taip pat mes nuolat treniruojamės su savo mechanikais, nes tam, kad transporto priemonė gerai veiktų, ją nuolat reikia prižiūrėti, remontuoti, todėl labai svarbu lavinti tuos įgūdžius.

– O kaip dėl palaikymo iš oro? Ar planuodami jūs į tai atsižvelgiate?

Kristofas: Mūsų sistemoje yra stebėjimo punktas. Jeigu tik įmanoma turėti netiesioginę ugnį iš viršaus, mes visuomet tuo pasinaudosime, kaip ir pėstininkai, įskaitant ir mechanizuotus. Visuomet būna dideli sprogimai, kai mums to reikia.

– Storm, papasakokite kiek daugiau apie tanką, su kuriuo dirbate.

Storm: Taip. Tai gražus tankas. Tai „Leopardas 2A6“, mano nuomone, geriausias tankas, kurį mes turime savo armijoje. Bet aš esu tankistė, taigi esu už tankus, tuo didžiuojuosi.

– Kiek ilgai tarnauji?

Storm: Jau devintus metus. Baigusi gimnaziją aš išėjau tarnauti į kariuomenę.

– Ir tiesiai į tankų dalinį?

Storm: Taip, po bazinių mokymų. Aš niekad nepakeičiau savo dalinio, jame išaugau.

– Esate ištikima.

Storm: Taip.

– Papasakokite, kokio kalibro sviediniai naudojami, koks šūvio nuotolis ir pan.

Storm: Tankas turi 120 mm patranką taip pat du kulkosvaizdžius. Vieną iš jų gali naudoti ginklininkas. Kitą naudoja užtaisytojas, jis skirtas gynybai nuo pėstininkų. Tai išties sunkus daiktas. Priklausomai nuo to, kiek tankas bus pakrautas, jis gali sverti nuo 62 iki 68 tonų. Ekipažą sudaro 4 nariai – vairuotojas, ginklininkas, užtaisytojas, vadas. Mes būname tanke, nes mūsų užduotis yra jo nepalikti. Manau, kad žmonės tai supranta.

Tanko „Leopard 2A6“ šūvio atstumas yra maždaug 4000 metrų, t.y. apie 4 kilometrai.

– Jūsų būriu vadai yra kapitonai?

Henrikas: Jie gali būti. Vokietijos kariuomenės struktūra pasižymi savo ypatybėmis. Vienam būriui vadovauja puskarininkis, kitam – leitenantas, o pirmajam būriui visuomet vadovauja vyresnysis leitenantas, kuris po to tampa kapitonu.

Kristofas: Nes jis paprastai būna labiau patyręs karininkas.

– Kaip jūs galėtumėte palyginti savo „Leopard“ tankus su kitų NATO šalių tankais. Minėjote, kad norvegai naudoja kitų modifikacijų „Leopardus“, lenkai, pavyzdžiui, dabar jau turi ir Pietų Korėjoje pagamintus tankus. Taip pat ir prancūzų „Le Clerq“, dar yra amerikiečių „Abramsai“. Taip pat gal galėtumėte palyginti ir su rusų, su sovietų tankais, t.y., su NATO priešininkų tankais.

Henrikas: Geroji žinia yra ta, kad nemaža dalis NATO šalių naudoja būtent Leopardus, kaip savo tankus. Kai turėjome pratybas Latvijoje, mes sutikome švedų tankistus, kurie naudojo „Stritswagen“, kurie iš esmės yra „Leopard 2A5“ modifikacijos tankai. Lenkų tankistai važinėjo su „Leopardais 2PL“.

Pagrindas visų yra „Leopard 2“. Ispanai naudoja „Leopard 2E“.

– Tai Lietuvoje mes turėsime, matyt, „Leopard 2L“, t.y. Lietuva.

Henrikas: Gali būti.

– Nes įtariu, kad mes turėsime kažkokią modifikaciją. Aš tik galvoju, kodėl šalys nenaudoja vienos darbinės versijos.

Kristofas: Pavyzdžiui, atskiros šalys gal nori naudoti savo optiką, t.y. tokią, kuri yra pagaminta jų šalyje. Ar kokios tai atskiros dalys pagamintos vietoje tam, kad ir vietinę pramonę paskatintų. Tuomet tai būtų pavadinta, pavyzdžiui, LT ar ar 2 LA, LIT ir panašiai.

Henrikas: Vokietijoje mes tebenaudojame įvairius „Leopardus 2“. Tad seniausia jų modifikacija būtų 2A6, bet jie toliau tobulinami, įtraukiant naujas savybes. Tad dabar turime ne tik 2A6, bet ir 2A6A3, 2A6MA3, 2A7.

– Visa tai yra „Leopardų“ modifikacijos?

Henrikas: Taip. Tai vis skirtingos modifikacijos. Bet jų visų pagrindas yra „Leopard 2“, kurį naudoja didesnė dalis kitų NATO šalių. Manau, kad didžiausias analogas būtų „Abrahms“ tankas, jeigu ieškotume panašumų. Nes tai irgi tankas su keturiais ekipažo nariais – visi jie turi vairuotoją, ginklininką, užtaisytoją ir tanko vadą.

O didžiausias skirtumas nuo rusiškų tankų būtų tas, kad juose yra tik 3 ekipažo nariai – jie neturi ginkliniko, nes naudoja automatinę sistemą. Tai turi ir savo pranašumų, ir savų trūkumų. Kiek tai susiję su priežiūra, visuomet geriau turėti keturis komandos narius. Užtaisymo laikas priklauso nuo to, kiek gera yra automatinė sistema ar kiek geras yra užtaisytojas. Bet manau, mes esame tikrai greitesni nei rusai. Manau, kad Vakarų tankai yra daug saugesni tanko komandai, nes didžiausia vertybė yra komanda.

– Be to, rusų tankuose arsenalas yra po ekipažu.

Kristofas: Manau, kad pagrindinis skirtumas yra tas, kad Vakarų tankai sukonstruoti, kad būtų kuo saugesni komandai, nes mes vertiname žmogaus gyvybę, o rusų sistemoje orientuojamasi į masinę gamybą, kad būtų pigiau ir greičiau pagaminta.

– Mūsų dienomis, ypač kai žiūrime į Rusijos ir Ukrainos karą, atsiranda žmonių, teigiančių, kad tankas jau yra atgyvena, kad jis jau pasenęs, kad jis nebėra toks efektyvus mūsų laikų mūšiuose. Kai skraido daugybė dronų, kai viskas yra stebima. Manau, kad jūs manote, jog tai nėra tiesa. Taigi, kodėl jūs manote, kad tankas tebėra efektyvi ir esminė priemonė mūšio lauke.

Kristofas: Nei dronas, nei artilerija negali fiziškai pulti objekto. Jie nėra kareiviai mūšio lauke.

– Bet gi jūs irgi neišeinate iš tanko.

Kristofas: Aš išeinu, nes esu mechanizuotas pėstininkas. Ir jie tegali suteikti paramą ugnimi. Tam, kad pultum objektą, turi būti ten asmeniškai. Nėra kito būdo tai padaryti. O saugiausias būdas tai pasiekti yra naudojant tankus ir pėstininkų kovos mašinas kartu. Jeigu reikia greitai ką pulti, reikia apsaugos. O tankas yra puiki apsaugos priemonė.

Henrikas: Be to, tai mobili ir lanksti priemonė.

– Pratęskime karo Ukrainoje temą, nes jūs neabejotinai jį stebite, galbūt kai ko iš to mokotės. Pavyzdžiui, kokias pamokas iš jo išmokote ar ką ypač reikšminga galėtumėte iš jo padėti ant svarbiausios lentynos? Nes matome atvejus, kai tankai veikia vieni, be palaikymo. Dažniausiai tokiais momentais ir atskrenda dronai prieš juos. Tarkime, ar teisingas būtų teiginys, kad tankas be palaikymo būtų pažeidžiamas. Ar tarkime elektroninės karo priemonės – galbūt ateityje reikėtų ir tankus aprūpinti tokia ginkluote, tarkime dronų slopinimo priemonėmis? Žinoma, yra dronai su optiniais siūlais, tai savotiškas katės ir pelės žaidimas. Taigi, kokias pamokas jūs išmokote, stebėti dabartinį karą Ukrainoje?

Kristofas: Pirmiausia, kaip ir pats pastebėjote, mūšio laukas tapo perregimas – gali matyti viską 20 kilometrų nuo fronto linijos atstumu. Tad mes išties privalome rūpintis savo maskuote ir priedanga, kad nebūtume lengvai pastebėti ir mūsų neatakuotų dronai. Tai pirmas dalykas, kuriuo privalome užsiimti.

Henrikas: Aš pabrėžčiau, kad didžiausia pamoka yra kamufliažas. Mums reikia slėpti po medžiais, rasti bet kokią priedangą, kad nebūtume pastebėti priešo pajėgų. Manau, kad tai svarbiausias dalykas. Būtent dėl to perregimumo, kai visur skraido dronai.

– Ir manau, kad jūs sutiksite, kad jums reikia palaikymo, negalite vieni varyti su tankais.

Kristofas: Mes niekada negalime kovoti pavieniui.

– Nes Ukrainos kare matome iš abiejų pusių matome tokius vienišus herojus. Esu matęs, kad jie naudoja tinklus arba kažkokias dirbtines priemones. Pavyzdžiui, kai kur nors juos dislokuoja, jie pristato kažkokius daiktus ir pan. Ar tai irgi kažkokios naujovės dabartiniame kare?

Henrikas: Manau, kad tai nėra nauja. Tiesiog dabar į tai telkiamas dėmesys. Istorija moko, kad tai veikė ir tebeveikia.

– Tad mums tiesiog reikia nepamiršti pagrindų. Nes pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenėje buvo laikas, kai buvo nustota naudoti dūmų uždangą, ir naujokai kareiviai nebežinojo, kas tai yra.

Klausimas visiems. Su kokiais didžiausiai iššūkiais jums teko susidurti savo tarnyboje, taip pat ir kokie iššūkiai jums, kaip komandos nariams? Tarkim, jūs esate tanko vadas, bet sykiu ir ekipažo narys.

Henrikas: Manau didžiausias iššūkys ir proto lankstumas, nes šarvuotų priemonių kova yra labai greita. Tenka daug treniruotis, bet kai atsiduriama realiame mūšyje, viskas vyksta labai greitai ir sekundės gali nulemti, kas laimėjo. Tad reikalinga greita reakcija, kad priimtum sprendimus kaip tik galima greičiau, be to, geriausius sprendimus per labai trumpą laiką. Man, kaip būrio vadui ir tanko vadui, tai yra didžiausias iššūkis. Nes mes judame greičiau nei šarvuočiai, ir greičiau nei pėstininkai, tad ir sprendimus reikia priimti daug greičiau.

Kristofas: Aš manau, kad dažnai nuvertinamos radijo operacijos, kadangi mechanizuotose daliniuose mes turime kokias tris linijas, kurios veikia vienu metu. Nes yra kovinės mašinos vidinis ryšys, ryšys su vadu, ryšys su palaikymo grupe. Tenka palaikyti ryšį su visomis tomis grupėmis vienu metu, galvoti ir veikti greitai, kad galėtum priimti sprendimą. Per dieną ar savaitę tai išties išvargina.

– Storm, kokius didžiausius iššūkius jums teko patirti per 9 savo tarnybos metus?

Storm: Pirmiausia, aš esu gana šališka, nes esu už tankus. Tad pasakyčiau, kad nėra kažkas labai sunkaus. Žinoma, tai reikalauja sunkaus fizinio darbo. Bet kita vertus, kai reikia užtaisinėti, manau, su tuo sutiks ir dauguma mano kolegų vaikinų, tai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Nes tuo metu esi susikoncentravęs į savo darbą ir visus kitus dalykus palieki užribyje. Žinoma, kai būna pratybos laukose, ypač naktinės, tai kelia tam tikrų iššūkių. Nesvarbu, kad turime laikrodžius ir panašiai. Tiesiog visi mes esame žmonės ir naktį natūraliai norisi miego, tai yra iššūkis. Reikia tiesiog atrasti akimirkas, kuomet gali pailsėti.

– Prisimenu savo paskutinę operaciją, kai vadovavau pėstininkų kuopai, mes priklausėme mechanizuotam batalionui. Tuomet judėjome kartu su tankais. Tuomet pajunti jėgą – tankai juda kartu su mumis, virš mūsų skraido „Apačiai“. Tačiau mano galva tankams didžiausias iššūkis yra, jeigu kovojame miškingoje ar kalnuotoje vietovėje, įvairios pasalos tokiose vietose, pavyzdžiui, gali būti pasislėpę granatsvaidžiai. Tada pėstininkai turi eiti priekyje. Atvirame lauke tankas, manau, yra nenugalimas, tačiau tokios vietose iššūkių kyla daugiau.

Kristofas: Kaip tik dėl to tankai niekuomet neveikia vieni. Visuomet yra mechanizuoti pėstininkai, kurie važiuoja kartu ir veikia, pavyzdžiui, miškingose vietovėse, o kai išvažiuojama į atviresnes vietas, tankai vėl važiuoja pirmi, mes sekame iš paskos.

– O kokia aplinka tankui yra geriausia?

Henrikas: Atvira vietovė.

– O didžiausi iššūkiai kyla mieste ar miške?

Kristofas: Manau, kad abi tokios vietovės vienodai pavojingos. Nes čia yra ne tik vienas lygmuo, bet tarsi trys lygiai, pastatai, tenka stebėti kiekvieną langą, nes ten gali slėptis koks granatsvaidininkas, kuris smogs iš viršaus. O tanko viršutinė dalies šarvas kiek lengvesnis.

– Ką norėtumėte pasakyti civiliams ar mūsų žiūrovams, kad jie geriau suprastų, kas yra karyba su tankais? Kas yra visų svarbiausia? Arba kaip paaiškinti Lietuvos piliečiui, ką jūs apskritai veikiate? Kam mums reikalingi tankai, kam kariuomenei reikia tankų?

Henrikas: Manau, kad jau į tai buvo atsakyta, manau kad reikia dar pakartoti, užimti ir išlaikyti teritoriją su pagrindinėmis pajėgomis, tankai ir šarvuočiai yra greičiausios ir saugiausios priemonės, todėl mes ir naudojam mechanizuotus pėstininkus ir tankų dalinius. O „Leopardas“, mano galva, yra geriausias tankas pasaulyje. Jis yra toks lankstus ir greitas mūšio laukia, kad tai yra geriausia kovos priemonė, siekiant užimti ir išlaikyti teritoriją.

Kristofas: Būtent. Ir ten, kur ji negali važiuoti su savo Leopardu, aš galiu važiuoti su šarvuočiu ar tiesiog išlipti iš jo ir kovoti kaip pėstininkas. Tad kartu mes esame gerai pasiruošę ir stiprūs.