Ukrainos pajėgų gretose išminuotoju dirbęs lietuvis tiksliai nurodė, ką gali 2 kilogramų sprogmens dronas

„2 kilogramų sprogmens dronas – tai ne žaislas. Tai karo įrankis“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose išminuotoju dirbęs buvęs pasienietis, išminuotojas-instruktorius Rimas Armaitis.

Būtent toks kiekis sprogstamosios medžiagos rastas liepos 28 dieną į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusiame ir vėliau Gaižiūnų poligone rastame „Gerbera“ tipo drone.

R. Armaitis savo įraše feisbuke aiškino, kad tai beveik tas pats, kas: * 100 mm tanko sviedinys OF-26,

• 100 mm artilerijos sviedinys OF-350,

• arba šiek tiek mažiau nei 120 mm minosvaidžio mina.

„Dabar įsivaizduokite: į jūsų namą ar butą atskrenda metalo cilindras su 1,9–2,2 kg sprogstamosios medžiagos. Mirtinas poveikio spindulys? – 35–50 metrų. Skeveldros, smūginė banga, ugnis – viskas per kelias sekundes. Gerai dar, kad nepataikė į kokį nors arsenalą ar amunicijos sandėlį – tada būtų ne juokai. Fejerverkų būtų tiek, kad visam rajonui pakaktų – tik jau ne šventei“, – rašė R. Armaitis.

Pasidalino asmenine patirtimi

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose išminuotoju dirbęs buvęs Lietuvos pareigūnas pasidalino savo patirtimi.

„Pirmąją kontūziją gavau, kai maždaug už pusantro metro nuo manęs sprogo 120 mm mina.

Gulėjau pakelės griovyje, skeveldros nekliudė, bet visą sprogimo bangą mačiau tiesiai prieš akis – galva buvo atsukta į kelią“, – rašė R. Armaitis.

Pasak jo, tokių minų užtaisas – apie 2,5 kg TNT, priklausomai nuo modelio. Sprogimo zona? Skeveldros pavojingos iki 60–80 metrų spinduliu.

„Nemalonus jausmas, bet gyventi galima. Kare prie visko greitai pripranti. Ir, panašu, laikas Lietuvoje irgi pradėti pratintis. Pirmas dronas – kaip ir pirma auka – yra tragedija. Antras, trečias ir visi kiti... tik statistika. Svarbu nesureikšminti ir neeskaluoti. (...)“, – rašė R. Armaitis.

Akcentuoja, kad reikia sutvarkyti perspėjimo sistemą

Buvęs išminuotojas-instruktorius tokiose situacijoje pažymi gerai veikiančios perspėjimo sistemos svarbą.

„Pas mus perspėjimo sistema dar iki galo neatidirbta, su ja reikia dirbti. Nes jis skrido apie penktą, aš, būdamas namuose, informaciją gavau apie septintą. Tada asmeniškai kažkaip reaguoti jau vėlu“, – „Delfi“ teigė R. Armaitis.

Jis pateikė pavyzdį, kad Ukrainoje būna, kad, kai pakyla lėktuvai, įspėjimo sistema suveikia tokiu metu, kai tau dar lieka maždaug pusvalandis iki tol, kol kažkokios raketos iš lėktuvo paleidžiamos.

„Tada geriausia eiti į slėptuvę. Bet vėl mes neturime pakankamai gerų slėptuvių, tai reikėtų bent jau nusileisti į pirmą aukštą arba rūsį. Net jeigu rimtesnis užtaisas užverčia pastatą, rūsiai sukonstruoti taip, kad atlaiko. Nereikia likti paskutiniuose aukštuose, nes ten dažniausiai ir pataiko“, – kalbėjo R. Armaitis.

Jeigu perspėjimo nėra, bet girdi skrendant

Jeigu perspėjimo dar nesulaukei, bet, kaip liudijo ne vienas vilnietis, jau girdi, kad paryčiais skrenda kažkas, kur iš garso nepanašu į įprastą lėktuvą, gal labiau „į žoliapjovę“, tada jau, pasak pašnekovo, svarbu greitai susigaudyt situacijoje.

„Jeigu jis skrenda dar tik jūsų matomumo zonoje, tarkime, jei iš vienos pusės jį matai, tai reikia bėgti į tolimiausią kambarį, kur jo nematai. Tada vėl čia priklauso nuo to, koks yra pastatas. Jei tai yra šiuolaikinės statybos statinys iš lengvų medžiagų, tai jis padarytų didesnę žalą“, – sakė R. Armaitis.

Bet kuriuo atveju, pasak specialisto, geriausia būtų išbėgti bent jau į laiptinę ir leistis kaip galima žemiau.

„Jeigu, kaip šitas maždaug 100 mm artilerijos sviedinys pataiko į kambarį, tai nešančios sienos jis nepažeis, o atskiriančios pertvaros greičiausiai bus sugriautos“, – sakė R. Armaitis.

Jeigu tokį objektą žmogus pastebi kažkur gamtoje, pasak buvusio išminuotojo, svarbiausia jį apeiti ir nesiartinti.

„Jis gali suveikti nuo bet kokio veiksmo. Ukrainoje būna net ištisos išminuotojų komandos, kurios bando neutralizuoti, bet padaro klaidą, arba, jei jų paruošimas būna vienkartinio išminuotojo lygyje“, – sakė R. Armaitis.

Nesiūlo užsiiminėti saviveikla

Socialiniais tinklais plinta kvietimas į mokymus „kaip nušauti droną“. Išminuotojui jokia saviveikla, taip pat ir šiuo atveju, nepatinka.

„Devyniasdešimtaisiais būdavo, kad kažkur „žulikai“ padeda užtaisą. Mus iškviečia į iškvietimą, išvažiuojame, ir kol atvažiuojame, tas užtaisas būna jau neutralizuotas, nežinant, kaip kas daroma, herojinių filmų principu. Atvažiuojame, o jau nėra ką mums veikti. Tai gerai, kai žmogui pasisekė ir užtaisas nesprogo. O jeigu jis sprogtų, tai būtų labai dideli nuostoliai“, – teigė R. Armaitis.

Šiuo atveju irgi, pasak buvusio išminuotojo, gali būti dar didesnės žalos negu tuo atveju, jei nieko nedarysi.

„Gerai, jeigu pataikei ir jis nukrito. O jeigu tu jį tik kažkur truputį pažeidei, jis kažkur tik pakeitė kryptį, nes dabartinio tipo dronai dažnai apeina kliūtis, tai gali padaryti dar didesnius nuostolius. Saviveiklai niekada nepritarsiu“, – kalbėjo R. Armaitis.

O ir galimybėmis pataikyti į droną pašnekovas abejojo.

„Medžiokliniu ginklu iki 50 metrų dar gali šauti, automatiniu – 100–150 metrų, toliau vargiai pataikysi. Čia naudojami arba stambesnio kalibro kulkosvaidžiai, kas kurį laiką Ukrainoje buvo veiksminga, kur buvo kulkosvaidžiai ant pikapų, arba jau einama į specializuotas priemones – tai yra dronai antidronai, specializuoti kulkosvaidžiai su integruota radarų sistema, aviacija, radioelektroninės kovos priemonės (...). Tai yra daugiasluoksnė gynyba“, – vardino R. Armaitis.

Plačiau apie Gaižiūnų poligone rastą droną „Gerbera“ skaitykite ir žiūrėkite čia.