Stipresnės Lietuvos link: gyventojų patriotiškumui skatinti – dešimtys iniciatyvų

Suprasdama kultūros svarbą formuojant pilietišką ir atsparią visuomenę, ministerija ypatingą dėmesį skiria valstybei reikšmingiems kultūriniams-istoriniams įvykiams įprasminti ir ilgalaikėms edukacinėms iniciatyvoms organizuoti.

Kultūra – viena iš kertinių ašių ugdant visuomenės atsparumą: ministerijos bendradarbiauja tarpusavyje

Kultūros ministerija akcentuoja, kad, formuodama šalies kultūros politiką, ji nuosekliai prisideda prie stiprios, pilietiškos valstybės ir sąmoningų piliečių ugdymo.

„Patriotiškumo skatinimas yra integralus siekis, todėl Vyriausybės veiksmų plane keliamas įvairiais rakursais – nuo kovos su dezinformacija iki materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimo. Ministerija siekia, kad pilietiškumas taptų vienijančia tema bei būtų skatinamas tarp skirtingo amžiaus žmonių, neapsiribojant tik jaunimu“, – pažymi KM.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad sieks įsitraukti ir į pilietiškumo ugdymo programas švietimo įstaigose, kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis.

„Šiuo metu tariamės su minėtų ministerijų atstovais dėl galimo bendradarbiavimo papildant programas per kultūros dėmenį, nes, kaip rodo esama geopolitinė situacija, kultūra yra viena iš kertinių ašių ugdant visuomenės atsparumą, savo identiteto suvokimo stiprinimą, istorijos žinių ugdymą per kultūrines bei kartu emocines patirtis ir kt.“, – pabrėžia KM.

Valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimas – ypač svarbi veiklos sritis

Kultūros ministerija nurodo, kad dalyvauja rengiant valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų, Lietuvos valstybės kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejinių datų minėjimo programas bei koordinuojant jų įgyvendinimą. Ji taip pat rūpinasi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų įamžinimu, koordinuoja Vyriausybės kultūros ir meno premijų skyrimą bei teikimą, įgyvendina Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus.

Ministerija taip pat pažymi, kad, suvokdama istorinės atminties svarbą patriotiškos asmenybės formavimuisi, skatina minėtas iniciatyvas, o vienas iš svarbių prioritetų vertinant projektus, įgyvendinančius šias iniciatyvas – jaunimo įtraukimas.

„2024 m. buvo skirtas dalinis finansavimas 63 minėtų programų projektams, susijusiems su Pilietiškumo ugdymu visuomenėje. Parengtos valstybės švenčių dienų – Lietuvos valstybės atkūrimo (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (kovo 11 d.), Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) (liepos 6 d.) programos bei su kitomis Valstybės institucijomis koordinuotas jų įgyvendinimas. Taip pat koordinuotas atmintinų dienų – Laisvės gynėjų (sausio 13 d.), Gedulo ir vilties (birželio 14 d.), Baltijos kelio 35-mečio minėjimų – įgyvendinimas“, – įvardija ministerija.

„2024 m. taip pat buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Dainų šventės metų minėjimo programa, ypatingai paminėtas Dainų šventės 100-metis, skirtas dalinis finansavimas projektams, kurie įtraukti į M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programą“, – tęsia KM.

Preliminariais skaičiavimais, šiuose istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvavo daugiau nei 500 000 žmonių.

Ilgalaikės programos ir naujos edukacinės iniciatyvos

Kultūros ministerija taip pat patikina, kad 2025 m. planuojama dar daugiau dėmesio skirti pilietiškumo ugdymo iniciatyvoms valstybės švenčių dienų programų, atmintinų dienų minėjimams įgyvendinti, ypač atsižvelgiant į regioniškumą ir sklaidą visoje Lietuvoje.

Ministerija taip pat yra atsakinga už kultūrinės edukacijos politiką – vykdomos ilgametės programos, apimančios ir patriotiškumo puoselėjimą. Tai ir skatinimas skaityti, ir kultūros pasas, kurio sistemoje mokytojai, Kultūros paso koordinatoriai ir mokiniai gali rinktis tarp daugiau nei 1400 edukacijų, ugdančių pilietiškumą.

KM kartu su kitais partneriais taip pat rengia tęstinius edukacinius projektus, skirtus 4–19 metų jaunimui.

„Tai moksleivių konkursas „Praeities stiprybė dabarčiai“ ir jaunimo vasaros stovykla „Stiprūs įvairovėje“, kurioje dalis dalyvių – tautinių mažumų atstovai“, – įvardija ministerija.

KM taip pat prisideda prie patriotiškumo ugdymo sudarydama sąlygas kurti nacionalinius meno kūrinius, kalbančius apie aktualias Lietuvos visuomenei temas.

„Šiais metais kultūros ministras paprašė visų nacionalinių ir valstybės scenos meno įstaigų į savo planus įtraukti pilietiškumą ugdančius projektus, tiek spektaklius vaikams ar didesnių apimčių pastatymus, tiek ir įtraukti šią tematiką į įstaigų vykdomus edukacinius užsiėmimus“, – teigia ministerija.

Vis dėlto, KM teigimu, pilietiškumas turi būti ugdomas ne tik per valstybės ar savivaldybių išlaikomą biudžetinių įstaigų tinklą, ugdant pilietiškumą būtina pasitelkti ir nevyriausybines organizacijas, todėl Kultūros ministerija didins Lietuvos kultūros tarybos skiriamą finansavimą programai „Ugdymas kultūra“ ir joje numatys prioritetą pilietiškumą skatinantiems projektams.

Ministerija taip pat pažymi, kad daugelis bibliotekų ir muziejų aktyviai įsitraukia į formaliojo ir neformaliojo ugdymo programų praturtinimą įvairiomis pilietinio ugdymo temomis. Muziejai kaupia muziejines vertybes, atspindinčias Lietuvos, kaip valstybės, istorinę ir kultūrinę tapatybę, ir sukauptų kolekcijų pagrindu arba bendradarbiaujant su kitais šalies bei užsienio muziejais rengia Lietuvos valstybingumo ir jos europietiškos tapatybės temoms skirtas istorines parodas, organizuoja įvairias edukacines veiklas mokiniams, šeimoms“, – pažymi kultūros ministerija.

„Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina projektą „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“, kuris įvairių regionų mokytojams, kasdien dirbantiems su mokiniais, parodo įvairialypio kultūros paveldo pristatymo mokiniams galimybes. Lietuvos ypatingasis archyvas pagal saugomus dokumentus rengia pilietiškumo ir patriotiškumo paskaitas Lietuvos kariuomenės šauktiniams Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai tematika „Kelias į Laisvę“, – pateikia duomenis ji.

Kai žmonės jaučiasi susiję su savo šalies kultūra, jie labiau linkę ja didžiuotis, ją ginti

Ministerija taip pat pabrėžia, kad kultūra padeda išsaugoti ir perduoti istorines žinias bei tradicijas, kurios formuoja tautos identitetą.

„Tai gali būti vykdoma per valstybines šventes, atmintinas dienas ir metus, kitus kultūrinius renginius. Kultūra prisideda prie bendruomenės jausmo stiprinimo. Pavyzdžiui, renginiai ir dalyvavimas juose suartina žmones, skatina bendruomeniškumą ir solidarumą. Tai padeda jaustis dalimi didesnės visumos ir didžiuotis savo šalimi“, – pabrėžia KM.

„Be to, per kultūrą galima šviesti visuomenę apie šalies pasiekimus, vertybes ir svarbias istorines asmenybes. Tai didina žmonių sąmoningumą ir skatina didžiuotis savo šalimi, kartu prisideda prie tapatybės formavimosi. Kultūra padeda formuoti ir stiprinti nacionalinę tapatybę. Kai žmonės jaučiasi susiję su savo šalies kultūra, jie labiau linkę ja didžiuotis ir ją ginti“, – priduria ji.

Be to, Kultūros ministerijos teigimu, reakcija į išorės grėsmes padeda atsigręžti į kultūrą ir aktualizuoja patriotiškumo ugdymą.

„Įvairios priemonės – nuo žygių partizanų keliais dainuojant lietuviškas dainas iki inovatyvių ir įtraukių parodų, vaizdo žaidimų, kino filmų – yra būtinos stiprinant atsparumą išorinėms grėsmėms. Kultūra prisideda prie istorijos pažinimo įvairiomis formomis. Net ir savanorystė bet kokiuose kultūros renginiuose skatina pažinti įvairius kultūros žanrus, kultūros bendruomenę, gauti vadybos įgūdžių, suprasti įvairialypę auditoriją ir mokėti su ja bendrauti – visa tai taip pat ugdo ugdo patriotiškumą“, – pažymi ministerija.