Šalies gynyba – nuo mokyklos suolo: kaip jaunuoliai prisidės prie šalies saugumo

Šalies saugumas priklauso ne tik nuo turimos karinės infrastruktūros ir technikos, bet ir nuo to, kaip ugdoma jaunoji karta, – kokias vertybes ir įgūdžius ji atsineša iš mokyklos, ar geba kritiškai mąstyti ir yra motyvuota, jei prireiks, ginti savo šalį. Atliepdama šiandieninius geopolitinius iššūkius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendraudama su kitomis institucijomis, nuosekliai stiprina pilietinio ir patriotinio ugdymo kryptį. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta Pilietiškumo pagrindų programa, įvesti privalomi gynybos įgūdžių kursai, skatinamas mokinių įsitraukimas į įvairias jaunimo organizacijas ir kt.

Atnaujinta ir Pilietiškumo pagrindų programa

ŠMSM teigimu, keletą pastarųjų metų pilietiniam ugdymui skiriamas padidintas dėmesys. Pavyzdžiui, kartu su kitomis bendrojo ugdymo programomis atnaujinta Pilietiškumo pagrindų programa.

„9–10 klasėse tai privaloma programa, skiriama po 1 pamoką per savaitę. Per visas kitas klases ji integruota į kitus dalykus. Svarbią vietą atnaujintoje Pilietiškumo pagrindų programoje užima nacionalinis saugumas ir medijų raštingumas, kuris taip pat yra esminė nacionalinio saugumo dalis“, – pažymi ŠMSM.

Savo ruožtu III-IV gimnazijos klasių mokiniai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą.

„Joje išskirtos trys sritys: pagrindinės grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema, praktinės žinios ir įgūdžiai, stiprinantys atsparumą bei gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose ir karo atveju“, – įvardija ministerija.

Mokiniai ne tik tyrinėja grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, krizių ir karo eigą bei pasekmes, bet ir lankosi nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos institucijose, įgyja praktinių žinių bei įgūdžių.

Devintokams privalomas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių praktinį kursas

ŠMSM taip pat informuoja, kad Lietuvos šaulių sąjunga visiems 9 klasių mokiniams organizuoja pilietiškumo ir gynybos įgūdžių praktinį kursą. Šio kurso programą, kuri prasidėjo 2022 m., parengė Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Šaulių sąjunga.

„Lietuvos šaulių sąjungos tris dienas organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, iš pradžių buvęs bandomasis ir vykęs maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų, nuo 2024 m. rugsėjo tapo privalomas visiems Lietuvos devintokams“, – komentare pažymi ŠMSM.

„Šiais mokslo metais kurse turi dalyvauti visi – beveik 31 tūkst. – devintos klasės mokiniai. Kursas skirtas gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynybos srityje, suteikti praktinių įgūdžių. Per tris kurso dienas mokiniai mokosi išgyventi lauko sąlygomis, kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kt.“, – priduria ministerija.

Mokiniai gali prisijungti prie įvairių jaunimo organizacijų

Mokyklose taip pat veikia įvairios jaunimo organizacijos, pavyzdžiui, jaunieji šauliai, skautai, ateitininkai. Į jų veiklą jaunuoliai gali įsitraukti savarankiškai ar mokytojų paskatinti, o šių organizacijų atstovai bendradarbiauja įgyvendinant įvairias pilietiškumo iniciatyvas.

„Jaunieji šauliai, skautai veikia beveik visuose rajonuose. Šiuo metu jaunųjų šaulių gretoms priklauso apie 6 400 narių. Tai viena iš populiariausių organizacijų, išplėtojusi įvairialypę veiklą“, – pabrėžia ŠMSM.

Be to, tie jaunuoliai, kurie nusprendžia savo būsimą profesiją sieti su karyba, gali pasirinkti mokytis specialiose ugdymo įstaigose – Klaipėdos kadetų mokykloje, kuri įgyvendina jūrų kadetų ugdymo sampratos elementus, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijoje.

„Pernai ŠMSM, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija, parengė nacionalinę Kadetų ugdymo programą. Pagal ją kadetus nuo 2025 m. rugsėjo rengs savivaldybių ir valstybinės kadetų ugdymo gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. Ugdymas pagal programą padės mokiniams įgyti pagrindinių krašto gynybos įgūdžių, atsparumo grėsmėms, lyderystės ir kitų kompetencijų, kryptingai stiprins drąsą, ryžtą, atsakingumą, ištvermę ir kt. Ugdant kadetus akcentuojama ne tiktai fizinė ištvermė, bet ir vertybinis lygmuo: pagarba ir lojalumas valstybei bei tautai, jos istorijai ir tradicijoms, demokratijai, kūrybiškas įveikimas šiuolaikinio pasaulio iššūkių“, – įvardija ministerija.

Pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros

2024 m. pabaigoje Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos šaulių sąjunga pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros.

„Trišaliame susitarime įsipareigojama vystyti bendras iniciatyvas, skirtas stiprinti mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, didinti jų atsparumą priešiškų valstybių keliamoms grėsmėms bei tarnybos Lietuvos kariuomenėje populiarumą“, – pažymi ŠMSM.

„Tarp krašto apsaugos sistemai svarbių susitarimo įgyvendinimo priemonių – ministerijų bei Lietuvos šaulių sąjungos sutarimas kviesti mokinius įgyti naujų valstybės gynybai svarbių kompetencijų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdymo, taip pat stiprinti Lietuvos kadetų mokyklų veiklą bei į kitus miestus plėsti sėkmingai Lietuvos karo akademijos įgyvendinamą Jaunojo kariūno-lyderio programą“, – priduria ministerija.

Investuojama ir į mokytojų parengimą

Be to, ŠMSM akcentuoja, kad į patriotinį ugdymą labai aktyviai įsitraukia ir mokykloms padeda Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai. Pilietiškumo ugdymas – ir vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 m.

„Atsižvelgiant į naujausius nacionalinio saugumo iššūkius, 2021 m. parengta ir įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. Tai mokytojams skirti mokymai nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimo, medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, informacinių karų temomis“, – įvardija ministerija.

Kiekvienais metais, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, organizuojami mokytojų mokymai.

„Savo žiniomis su mokytojais dalinasi gynybos ekspertai, politologai, istorikai ir mokytojai praktikai. Keli šimtai mokytojų jau susipažino su įvairių karinių struktūrų veiklos specifika, aptarė šalies gynybos ir nacionalinio saugumo stiprinimo aktualijas, atliko praktines užduotis“, -įvardija ministerija.

ŠMSM taip pat pažymi, kad mokyklose pilietiškumą ir patriotiškumą skatinančių iniciatyvų netrūksta, tačiau, ekspertų teigimu, Lietuvą stipriai veikiant dezinformacija, labai svarbus ir suaugusiųjų vaidmuo.

„Mokyklose vyksta intensyvi pilietinė veikla, organizuojama apsčiai įspūdingų pilietinių patriotinių renginių, įgyvendinami įvairiausi projektai. Mokiniai atlieka socialines – pilietines veiklas, kurios taip pat labai dažnai susijusios su patriotinėmis iniciatyvomis. Vis dėlto šitame idėjų lauke savo darbą atlieka ir dezinformacija, todėl labai svarbus yra suaugusiųjų – tėvų, mokytojų – pavyzdys, jų tvirtos vertybės, kritinis mąstymas, gebėjimas vaikus įtraukti į pilietines veiklas“, – pabrėžia ministerija.