Pasvalio meras: turime suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus

Pasvalio meras, konservatorius Gintautas Gegužinskas sako nuolat kalbantis su seniūnijos gyventojais ne tik apie galimą karo grėsmę, bet ir gamtos stichijų keliamus iššūkius. Kaip pats teigė interviu Delfi iniciatyvai „Saugu“, nemažai pamokų išmoko iš čia apsigyvenusių ukrainiečių, kurie atvyko praėjus vos kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nors Pasvalio mieste gyvena vos šeši tūkstančiai žmonių, o visoje savivaldybėje 22 tūkstančiai, G. Gegužinskas tikino, kad nelaimės, karo atveju ruošiamasi priimti bent kelis tūkstančius žmonių, kuriems galėtų prireikti prieglobsčio. Su Delfi meras kalbėjosi Delfi iniciatyvos „Saugu“ išvykos Pasvalyje metu.

Kalbėti su žmonėmis tokiomis temomis nėra paprasta, tikino meras, tačiau anot jo, nemažai žmonių bando patys savimi pasirūpinti jau dabar – perka generatorius, kaupia atsargas.

– Daug kalbama apie galimas grėsmes Lietuvai, ne tik karines, juk turime ir Astravo atominę elektrinę pašonėje. Be to, dėl klimato kaitos vis dažniau pasitaiko įvairių gamtos stichijų. Kaip šiandien savivaldybė yra pasiruošusi tokiems įvykių scenarijams?

– Iš tikrųjų daug darome ne tik Pasvalio mieste, bet visoje savivaldybėje. Šiaip ar taip – 22 tūkstančiai gyventojų nėra taip mažai, o galimai dienai X reikia ruoštis. Jei būsi pasirengęs, gal tas priešas ir neateis.

Sandėliuose turime sukaupę pusantro tūkstančio lovų, viena mokykla parengta Pajiešmeniuose, jei prireiktų. Su biržiečiais kartu rengėme pratybas, kas būtų, jei būtų vykdoma evakuacija iš kitų miestų ir žmonės atkeliautų pas mus – kaip jie galėtų įsikurti. Treniruotis reikia.

Tiesioginė transliacija Tiesioginė transliacija baigėsi!

Dabar rajone turime keturiolika perspėjimo sirenų, kurios visos sujungtos į vieną sistemą. Dar penkias sirenas ruošiamės pirkti, dvi turėtume gauti iš Vidaus reikalų ministerijos. Tikiuosi, kad bent didesnėse rajono gyvenvietėse, jei reikės skelbti pavojų, tai bus galima padaryti be trikdžių.

Gavome 400 tūkst. eurų priedangoms įsirengti, ventiliacijai sutvarkyti. Kalbiname bendruomenes pirkti generatorius. Savivaldybėje turime 65 kilovatų vežiojamą generatorių, kurį gali pristatyti bet kur. Buvo tokių atvejų, kai didelės kavinės dėl remontų ar kitų priežasčių neturėjo elektros, galėjome padėti verslui. Iš kitos pusės ir patys žinome, kad jei bus kažkokia bėda, galėsime nutempti generatorių ten, kur jo reikės. Norime, kad generatorius turėtų visos seniūnijos, nes nežinia, kada gali prireikti elektros.

– Pasvalyje žmonės ruošiasi galimoms grėsmėms?

– Rugsėjo mėnesį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos delegacija buvau Helsinkyje. Suomiai turbūt yra vieni iš tų, kurie iš tikrųjų yra jau prevenciškai pasirengę visoms bėdoms, tarp kurių ir karinės grėsmės. Bet visa tai, ką tu pasiruoši blogiausiam scenarijui – dienai X, gali būti panaudota ir civiliniame gyvenime.

Manau, kad mus jau pamokė ir pandemijos laikas ir įvykiai Ukrainoje. Žmonės patys perka generatorius, rengiasi galimoms nelaimėms. Turime kalbėti apie išgyvenimo krepšius, bet manau, kad atsargas žmonės bent kažkokias jau yra sukaupę.

Geriausias pavyzdys yra tie patys ukrainiečiai, kurie gyvena mūsų visuomenėje, savivaldybėje yra dirbančių moterų iš Ukrainoje. Nemažai jų atkeliavo pas mus. Jie pasidalina žiniomis iš savo patirties, vyrų, kurie kariauja fronte. Taip ta patirtis pereina ir mums.

Manau, kad tokie, kokie buvome prieš maždaug penkerius metus, jau nebūsime. Kaip ir Ukraina, kuri 2014 m. buvo visai kitokia, bet po 2022 m. invazijos labai pasikeitė.

– Kaip pasvaliečiai reaguoja, kai kalbate su jais apie galimą pavojų?

– Nemanau, kad yra panika ar kažkokia labai perdėta reakcija. Žmonės realiai žiūri į galimas grėsmes. Aišku, neapibrėžtumas pasaulyje įneša šiek tiek nerimo, bet atgrasymo priemonės yra. Todėl nemanau, kad mūsų rytinis kaimynas eitų į NATO pusę. Kaip ten bebūtų, net jei Amerikos požiūris į Europą keičiasi, mes, Europa vis tiek liekame vieningi. Mes esame Europos Sąjungos nariai, todėl tikiuosi, kad atgrasymas mums pagelbės.

– Prisimenate dieną, kai prasidėjo plataus mąsto karas Ukrainoje? Galėjote pagalvoti, kad kas nors tokio gali įvykti iš esmės netoli Lietuvos?

– Karo pradžios dieną atsimenu. Namuose rytais vietoje žadintuvo įsijungiame radiją. Tą rytą per radiją išgirdome, kad rusai peržengė Ukrainos sieną ir prasidėjo karas. Praėjus vos kelioms dienoms pas mus atsirado pirmieji ukrainiečiai. Tuomet surengėme susitikimą.

Esu buvęs ne kartą Ukrainoje skirtingose vietose, stebėjęs rinkimus Odesoje, Kyjive. Bet buvo labai sunku su ukrainiečiais kalbėti mums patiems. Pažįsti žmones, bendrauji su ukrainiečiais – paprasti žmonės. Dar 2014 metais, kai žmonės peikdavo Rusiją, ne visi tai suprato. O po 2022 m. ir europiečių požiūris pasikeitė. Mes patys, bendraudami su ukrainiečiais, keičiamės.

Jau seniai turime ukrainiečių Pasvalio rajone, kurie čia dirbo anglų kalbos mokytojais. Per juos ir užsimezgė mūsų draugystė. Vežėme jiems autobusiukus, generatorius.

– Lietuvoje turime nemažai žmonių, kurie remia ukrainiečius, bet dalis sako, kad turėtume pirmiausia galvoti apie save. Kodėl jums atrodo svarbu padėti ukrainiečiams?

– Mes vis tiek esame Europa. Tą pati galima sakyti ir apie Baltarusiją, jei nuimtume jų politinę viršūnėlę. Galiausiai turime palaikyti vieni kitus. Su ukrainiečiais kultūriškai esame artimi. Po nepriklausomybės paskelbimo, Maidano įvykių teko būti Kyjive su ekskursija, kalbėti su žmonėmis. Mūsų bendrystė jaučiasi.

Tas pats su Sakartvelu. Stebėjau ten rinkimus keturis kartus. Atrodo, mus skiria didžiulis atstumas, bet kaip ir su ukrainiečiais, jaučiamas artumas. Todėl manau, kad negalime vieni kitų palikti.

– Kokie artimiausi planai, ką žadate padaryti, kad žmonės Pasvalio savivaldybėje jaustųsi saugūs ne tik karo grėsmės, bet ir galimos stichinės nelaimės atveju?

– Pasvalyje stichijų iš tiesų galime sulaukti, pavyzdžiui, smegduobių. Kartais ir namai įgriūva Pasvalyje. Atliekami tyrimai, pabandoma pagelbėti tokiose situacijose.

Kalbant apie pasirengimą dienai X, turime pasiruošti priimti žmones, jei būtų evakuacija iš Vilniaus krašto. Numatyta, kad Pasvalys yra priimantysis rajonas ir čia turėtų atkeliauti keli tūkstančiai žmonių. Jų apgyvendinimas gali būtų problematiškas, pradedant komunalinėmis, medicininėmis paslaugomis, nes esant sudėtingai situacijai, sunku tikėtis, kad žmonės gražiai organizuotai atvažiuotų.

Bus bėgimas į kažkokį tašką. Be to, evakuacija bus pirmiausia vykdoma tų žmonių, kuriems reikalinga pagalba: neįgalūs žmonės, sergantys. Jais pasirūpinti iš tikrųjų bus iššūkis.

Aišku, kaip ir visose kaimiškose savivaldybėse dėl demografinių problemų turime nemažai tuščių pastatų – mokyklos, darželiai – patalpas, kurios lieka, galime parengti. Būtų vieta, kur žmonės galėtų prisiglausti.