Mokytojų atstovas Navickas: nemeluosiu, bet didžioji dalis mokytojų nežinotų, ką daryti ištikus rimtai situacijai

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad didelė dalis mokytojų nežinotų, ką daryti nutikus dienai X. Kartu jis prideda, kad norėtųsi daugiau lyderystės iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ruošiantis ekstremalioms situacijoms.

„Noras būtų ne teoriškai kalbėti, bet išeiti iš komforto zonos ir praktiškai pabandyti patirti nepatogumų. Nes kalbėti tik klasėse teoriškai gali būti nuobodu, – „Delfi“ laidoje „Saugumo DNR“ kalbėjo jis. – Reikėtų viską išbandyti ir praktiškai ar stovyklų organizavimo forma: kad gali trūkti vandens, gali reikėti fizinių jėgų kažkur nueiti. Ir tai pajutęs suprastum situacijos rimtumą, kad gali būti sunku.

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ laidoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Mokytojų atstovas: tikrų atsakymų neišgirstame

„Turbūt nerimo širdyje yra nemažai matant situaciją, – paklaustas, ar dabar mokytojai jaučiasi saugūs, diskusiją pradėjo A. Navickas. – Kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis, jei nutiktų situacija, kur reikėtų imtis priemonių. Suprantu, kad ministrė sakys, kad planuose viskas yra numatyta, bet ar teorija ir praktika yra tas pats“.

Pasak jo, kartu reikėtų kelti diskusiją ir galvoti apie pilietiškumą bei pilietinį pasipriešinimą: „Mokytojai tikrai yra viena iš aktyvesnių visuomenės grupių, viena iš pilietiškiausių ir norėtų tame dalyvauti. Daug mūsų ir Šaulių sąjungos veikloje dalyvaujame, mokomės. Bet tikrų atsakymų, kaip būtų ir kaip reikėtų elgtis, negirdime“.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė tikino, kad ugdymo įstaigos pagal esančias tvarkas turi turėti sudarytus planus krizinėms situacijoms.

„Tokie planai tikrai yra. Prieš laidą pasiskambinau keletui mokyklų pasiklausti, ir jie sako, kad planai yra ir žiūri, kaip praktiškai planai gali būti įgyvendinti“, – teigė ministrė.

Tuo metu NKVC vadovas V. Vitkauskas teigė, kad geresnio būdo už pratybų organizavimą mokykloms negalėtų būti. Būtent tik taip galima pasitikrinti, kaip mokyklos pasiruošusios. Kartu jis pridėjo, kad svarbu ir vaikų lavinimas: mokytis juo atpažinti, kas yra saugi vieta krizės metu, kaip į ją patekti.

„Manau, kad tuos komponentus esame susidėlioję teisingai. Klausimas tikriausiai yra dėl pratybų skaičiaus, kokybės ir intensyvumo. Turime ugdyti savisaugos kultūrą ir ji turi būti kiekvienoje mokykloje, kiekvieno institucijos vadovo galvoje ir kaip perteikti tą žinojimą mokiniams, kad jiems būtų įdomu, suprastų, kad tai naudinga“, – ragino V. Vitkauskas.

Ministrė: žinojimas – ir pačių piliečių atsakomybė

Pasiteiravus ministrės, kas visgi prižiūri pasiruošimo ekstremalioms situacijoms veiksmų kokybę mokyklose, pavyzdžiui, mokymų tėvams apie ekstremalias situacijas, R. Popovienė teigė, kad nereikia pamiršti ir pačių gyventojų pilietiškumo ir atsakomybės: „Žinoma, tai yra iššūkis mums visiems kaip piliečiams ir turime kalbėti ir apie pilietiškumą, kiek esame kiekvienas asmeniškai tam pasirengę, kiek susipažinę. Paminėjote tėvus, džiaugiuosi, kad jie jau žino, kur informacija yra, gal ne visada įdomu, bet jie žino, kad yra ta informacija“.

Grįžtant prie mokytojų A. Navickas tikino, kad tikrai daug mokytojų nežino, kaip reikėtų elgtis nutikus dienai X.

„Yra mokytojų, kurie domisi, mes gauname užklausų, ką daryti. Sako, kad paklausę mokyklų vadovų, negauna atsakymų. Būtų noras ne tik teoriškai kalbėti, bet išeiti iš komforto zonos ir praktiškai pabandyti patirti nepatogumų. Kalbėti klasėje tik teoriškai gali būti nuobodu, reikėtų išbandyti praktiškai ar organizuojant stovyklas: gali trūkti vandens, gali reikėti jėgų nueiti ir tik tai pajutęs suprastum situacijos rimtumą. Norėtųsi daugiau lyderystės ir iš ministerijos, nes visi kažko laukia, bet bus vėlu mokytis ir aiškintis, kai situacija privers tai daryti. Mūsų raginimas – tikrai mokytojams trūksta žinių, nežino ką daryti, o birželis būtų labai tinkamas metas, kai galima kažką organizuoti gamintoje nacionaliniu lygmeniu. Tai taip pat rodytų tam tikrą atgrasymo formą“.

Paklausus ministrės R. Popovienės, kas jau yra daroma ir planuojama daryti, kad ugdymo įstaigose visi jaustųsi saugiau, politikė teigė, kad jau nuo 2022 m. atnaujintose programose yra įtraukti pilietiškumo, nacionalinio saugumo, gynybos klausimai.

Ruošiamas bendras veiksmų planas su Krašto apsaugos ministerija

Ministrė pritarė A. Navicko išsakytoms mintims, kad moksleiviams tikrai būtų reikalingos praktiškos, išgyvenimo stovyklos, kurios padeda ugdyti įgūdžius.

„Pernai kartu su Šaulių sąjunga buvo parengtos tokios trijų dienų stovyklos ir jos startavo nuo rugsėjo mėnesio. Tai po truputį viskas įsibėgės ir tos stovyklos bus. Taip pat yra gyvenimo įgūdžių programa, ir 11-12 klasės moksleiviams yra pasirenkamas kursas“, – vardijo R. Popovienė.

Taip pat ministrė teigė, kad šiuo metu kartu ministerija dirba kartu su Krašto apsaugos ministerija yra ruošiamas bendras veiksmų planas dėl pilietiškumo ir nacionalinio saugumo ugdymo.