Degalinių žemėlapis krizės atveju: Estija dalijasi jau dabar, lietuviai pamatytų tik prireikus

Vasaros pradžioje Estija dar kartą atnaujino savo kritinių degalinių tinklo žemėlapį, pridėdama dar 30 degalinių, kurios turi veiklos tęstinumą užtikrinančius elektros generatorius. Iš viso, žemėlapyje, kurį gali pasitikrinti Estijos gyventojai, jau yra 60 degalinių, kurios veiktų net nutrūkus elektros tiekimui. „Delfi“ domisi, kaip yra su kritinių degalinių tinklu Lietuvoje.

Estijoje didesniems degalinių tinklams reikalavimas įrengti bent tris degalines, galinčias veikti ir nutiktus ekstremaliai situacijai, ir laikančias bent 10 tūkst. litrų degalų atsargų įsigaliojo 2022 m. Kol kas oficialiai tokių degalinių šalyje patvirtinta 30. Estijos atsargų agentūros valdybos narys Priitas Enokas teigia, kad oficialių taškų, kurie veiktų nutikus krizinei situacijai, skaičius yra per mažas, o tam pritaikytos degalinės nėra tolygiai išsidėsčiusios šalyje.

Kaip portalui „Delfi“ komentavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), pagal šalie nutarimą degalinės yra įtrauktos į ūkio subjektų sąrašą, kurie privalo kaupti nepertraukiamos veiklos užtikrinimui būtinas priemones. Numatyta, kad įmonės privalo sukaupti veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones – generatorius, prožektorius, elektrinius šildytuvus, ryšio priemones bei kita.

Degalinės priemones privalo sukaupti šiam laikotarpiui:

• elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų atveju – vienai parai;
• epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų;
• kitų galimų pavojų, nustatytų atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, atveju – 3 paroms.

Degalinių plano įgyvendinimas atsilieka

Kaip aiškino NKVC, centras kartu su Energetikos ministerija „nuolat analizuoja ir atnaujina informaciją apie degalinių pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei vertina jų galimybes užtikrinti veiklos tęstinumą“.

Kartu pridedama, kad degalinių, pasirengusių veikti sutrikus elektros energijos tiekimui, žemėlapis yra parengtas.

„Kuris saugumo sumetimais nėra skelbiamas. Informacija įmonėms ir gyventojams būtų pateikta įvykus ekstremaliai situacijai“, – rašoma NKVC atsakyme.

Skaičiuojama, kad iš Lietuvoje veikiančių 700 degalinių šiuo metu apie 8 proc. (56 degalinės) turi įsirengusios elektros generatorius, kurie būtini veiklos tęstinumui elektros tiekimo sutrikimų atveju.

„Degalinės yra įpareigotos turėti parengties ekstremaliajai energetikos padėčiai planus. Kartu Energetikos ministerijos patvirtintuose sąrašuose buvo numatyta, kad iki 2023 m. pabaigos tokią įrangą turėtų turėti bent 140 degalinių (apie 20 proc.), tačiau realūs kaičiai rodo, kad plano įgyvendinimas atsilieka. Todėl NKVC ir Energetikos ministerija aktyviai bendradarbiauja su degalinių tinklais, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms vyktų sklandžiau ir greičiau“, – rašo NKVC.

Pridedama, kad beveik pusė 43 proc. šiuo metu pasiruošusių degalinių yra didmiesčiuose, o pasirengimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vertinamas pakankamai gerai: „Tačiau svarbu pažymėti, kad bent po vieną generatorių turinčią degalinę numatyta turėti kiekvienoje savivaldybėje“.

Degalinių atstovas: kai kurie reikalavimai sunkiai įgyvendinami

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas portalui „Delfi“ komentavo, kad procesas dėl kritinių degalinių derinamas su NKVC.

„Realiai jie nurodo, kurios degalinės yra strateginės reikšmės ir žemėlapį valdo jie. Kiekvienas degalinių tinklas gauna specifinius nurodymus, kur degalinės turi įsirengti autonominį elektros generavimą ir kita. Taip gimsta bendras planas, bet informacija nėra vieša dėl saugumo priežasčių“, – komentavo jis.

E. Cicėnas aiškino, kad generatorių įrengimas degalinėms yra papildomos investicijos: „Tikrai ne per vieną dieną padaromi tokie projektai, bet procesas vyksta. Degalinės pagal savo pasitvirtintus planus ir pagal nurodymą įrenginėja ir rūpinasi elektros generatoriais“.

Pasiteiravus, kaip sekasi laikytis nurodymo turėti maksimaliai atsargų 30 parų, asociacijos atstovas atsakė: „Tai sunkiai įgyvendinamas dalykas, nes 30 parų mažai ką pasako: degalus galima saugoti tik tam skirtose talpyklose, kurios turi būti įrengtos laikantis priešgaisrinių, ekologinių reikalavimų. Tai talpyklų nepristatysi be proto. Kitas dalykas – jei bus situacija ir nuolat pildysi degalus, tai ir didžiausias talpyklas gali ištuštinti per pusdienį. Viskas priklauso nuo poreikio.

Pasak E. Cicėno, su NKVC taip pat kalbama ne tik dėl degalinių veikimo ir elektros generatorių bei atsargų, bet ir logistikos.

„Reikia, kad ne tik degalinė veiktų, bet kad būtų visas logistikos planas – atsargų papildymui privežimas, automobilių srautų valdymas. Turi būti planas, kaip turi atrodyti srautai, pravažiavimai, kad neužsistovėtų automobiliai, kad būtų atsakingų pareigūnų, kurie eismą reguliuotų“.