Atsitraukimas iš miesto žingsnis po žingsnio – nuo ko pradėti, ko vengti ir į kurią pusę keliauti

Pastaruoju metu daug kalbama apie pasiruošimą gynybai dienos X atveju. Tačiau ne visada aišku, ką, kada ir kaip konkrečiai daryti civiliams jeigu ta diena išauštų. Tarkime, netoliese pasigirsta perspėjimo sirenos, į mobiliuosius telefonus gaunami pranešimai, kad Lietuvą užpuolė agresorius. Pasiimate išgyvenimo kuprines, šeimos narius, nubėgate prie savo transporto priemonės ir … ką daryti toliau? Ekspertai žingsnis po žingsnio paaiškino veiksmus, kuriuos turės atlikti gyventojai, apsisprendę likti ar išvykti, turintys ir neturintys transporto priemonę, žinantys ir nežinantys – į kurią pusę apskritai judėti.

Kaip pradėti evakuotis

Nors kariuomenė, valstybinės institucijos ir net verslai ruošia ir išbando planus pavojingos situacijos atveju, teoriškai pateikiamos informacijos, kaip elgtis, taip pat gausu. Ne kiekvienas civilis tvirtai žino, kur būtų jo vieta. Taip pat ne visi dar yra apsisprendę, ką darytų kilus pavojui. Specialistai vienbalsiai tvirtina – viskas prasideda nuo plano ir jo išbandymo taikos sąlygomis.

Saugumo ir gynybos analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai sako, kad kaip savivaldybės planuoja centralizuotą gyventojų evakuaciją ekstremalios situacijos metu, taip kiekvienas pilietis yra atsakingas už savo ir savo šeimos evakuacijos planą.

Planavimas turi apimti pagrindines temas:

Kaip ir kur susiburiame, jei mieste – panika, o ryšys sutrikęs? Kokias atsargas turime turėti (maistas, vanduo, būtiniausi daiktai) jei nusprendžiame likti namuose? Taip pat, kokias atsargas ir priemones turime, jei priimame sprendimą judėti? Jei traukiamės iš gyvenamosios vietos, tai kur? Ar turime giminių, pažįstamų, kurie bėdai ištikus galėtų priglausti? Ar su jais susitarta? Kokiais keliais judėsime, kai pagrindinės magistralės bus paralyžiuotos? Kokį transportą turime ir ar jis sugebės pravažiuoti nepagrindiniais keliais, pievomis, miškais? Atsakius sau bent į šiuos klausimus bus aiškesnis veiksmų planas, kad galėtume pasiruošti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda išvardino veiksmus paeiliui.

„Pirmi gyventojų žingsniai ekstremalios situacijos atveju yra šie: pasiimti iš anksto paruoštą išvykimo krepšį, klausytis valstybinio radijo ir televizijos, sekti gyventojų perspėjimo pranešimus mobiliajame telefone (Cell Broadcast sistema), slėptis arba evakuotis tik pagal gautus oficialius nurodymus. Galiausiai, naudotis LT72 programėle – joje pateikiami pagrindiniai veiksmai ir rekomendacijos, programėlę jau dabar galima parsisiųsti iš „Google Pay“ ir „App Store“, – kalbėjo E. Geda.

Tačiau ką daryti, jeigu priešas jau už vartų, o oficialių pranešimų vis dar nesulaukiama? Tokia situacija taip pat gali pasitaikyti, todėl reikėtų pasiruošti. Pasak karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio, jei tokių nurodymų nėra, reikia apsispręsti, ar likti mieste ir pasirūpinti medicinine, priešgaisrine bei kita pagalba, ar išvykti į saugesnę vietą. Jeigu nusprendžiama išvykti, būtina susisiekti su šeima, sužinoti, kur jie yra, ir paaiškinti, ką daryti, jei jų nepavyksta pasiekti. Taip pat svarbu pasirūpinti kaimynais, ypač neįgaliais, vienišais ar kitaip socialiai pažeidžiamais žmonėmis, jeigu yra tokia galimybė. Prieš išvykstant, būtina pasitikrinti, kiek maisto ir vandens yra turima, ir pasiimti su savimi. Nepamiršti paimti trijų svarbių dalykų: dokumentų, nuotraukų ir vertingų daiktų. Jei laiko nėra viską surinkti, svarbiausia – išvykti iš pavojingos zonos. Lietuvoje vandens ir maisto galima rasti beveik visur.

Geriausia vengti pagrindinių kelių

Apsisprendus, liekame, ar išvykstame kitas žingsnis – kuria kryptimi traukti? Didieji šalies keliai, magistralės, tokiu atveju numatomi karinės technikos judėjimui. Ja gali važiuoti ir savos, ir priešiškos pajėgos. Taip pat būtent jais važiuoti gali atrodyti paprasčiausia norint pasitraukti iš miesto. Ekspertai perspėja nesusivilioti šia mintimi, nes daugeliu atveju gresia „butelio kaklelio“ efektas. Ukrainos pavyzdys rodo, kad pabėgti bandantys gyventojai automobiliais užkimšo pagrindines transporto arterijas, kuriose stovėjo kelias dienas ir dažnai net palikę transportą keliavo pėsčiomis. Kad taip nenutiktų, patariama turėti planą ir pasirinkti tinkamą transportą konkrečiam planui.

Pasak D. Antanaičio, paprastai reikia vykti į vietas, kur keliai mažiau užgriozdinti, vengiant pagrindinių, taip pat reikėtų vengti kariuomenės judėjimo ir karinių dalinių. Keliaujama paprastai nuo grėsmės link saugesnės vietos, atsižvelgiant į kelių būklę ir galimas užtvaras. Svarbu stebėti situaciją per oficialius šaltinius, kad būtų galima pasirinkti kuo saugesnį maršrutą. Jei įmanoma, naudokite alternatyvius kelius, mažesnius ir mažiau apkrautus, kad sumažintumėte riziką patekti į pavojingas zonas. Svarbu neprarasti budrumo ir vengti vietų, kur gali būti sustiprinta karinė ar kita grėsminga veikla.

„Tai pat artėjant prie saugesnės vietos, rekomenduojama pasitikslinti, ar ten yra tinkama apsauga, maisto ir vandens tiekimas bei sveikatos priežiūros galimybės. Atsižvelkite į orų prognozę ir pasirūpinkite tinkamais drabužiais bei reikalingais daiktais, kad išvengtumėte papildomų sunkumų kelionės metu“, – sakė karybos ekspertas. Jis ragino nepamiršti ir žmogiškumo – jeigu kelionės metu susiduriate su žmonėmis, kurie prašo pagalbos, stenkitės padėti, jei tai saugu ir įmanoma. Be to, įvertinkite galimybę informuoti atsakingas institucijas apie savo judėjimą, kad jie galėtų suteikti papildomą pagalbą, jei reikėtų.

„Kad nepakliūtumėte į butelio kaklelius, svarbu pažinoti aplinką, kurioje gyvenate, ir klausytis oficialių pranešimų bei vadovautis valdžios ar kitų oficialių reguliuotojų ženklais ir nurodymais. Žemėlapiai paprastai yra kiekviename telefone, tačiau jei jų neturite, svarbu žinoti, kur esate ir numatyti, kur judėti link saugios vietos. Miško keliukai dažnai keičiasi: atsiranda naujų arba tampa nepravažiuojamais, todėl nereikėtų pamiršti ir sveiko proto – paklausti vietinių gyventojų, stebėti situaciją ir improvizuoti“, – patarė D. Antanaitis.

Reikėtų iš anksto suplanuoti galimus maršrutus ir turėti alternatyvų, kad esant reikalui galėtumėte greitai pakeisti kryptį ir išvengti užtvarų ar didelių susikaupimo vietų. Svarbu ir pasirūpinti reikiamomis atsarginėmis priemonėmis – kompasu, mobilia navigacija, vandeniu ir maistu, kad kelionė būtų kuo saugesnė ir mažiau priklausoma nuo išorinės infrastruktūros.

PAGD atstovas atskleidė, kad konkretūs evakuacijos maršrutai ir kryptys neatskleidžiami iš anksto dėl saugumo priežasčių. Jie būtų pateikti tik esant realiai grėsmei, įvertinus situaciją. Informacija gyventojams apie evakavimo kryptis ir maršrutus būtų perduota per gyventojų perspėjimo sistemą, LRT TV ir radiją bei kitas masinės informacijos priemones. Strateginė komunikacija vyktų įtraukiant aukščiausią politinę vadovybę bei savivaldybių lygmens informavimo kanalus. Taip pat numatyta naudoti pasiuntinius.

Pasak jo, pagrindiniai valstybiniai magistraliniai keliai, tikėtina, bus naudojami karinės technikos ir personalo judėjimui, todėl gyventojams nerekomenduojama jais naudotis evakuacijai. Planuojant evakavimąsi savo automobiliu, siūloma numatyti mažiausiai 2 alternatyvius maršrutus, pasirinkti ne mažiau kaip 3 skirtingas kryptis, naudoti regioninius, vietinius ar miško kelius.

„Socialiai pažeidžiami gyventojai (asmenys su negalia, vaikai iki 7 m., senjorai, nėščiosios) evakuojami organizuotai – prioritetas teikiamas traukiniams. Norint išvengti spūsčių, rekomenduojama iš anksto turėti fizinius topografinius žemėlapius, pasiruošti atsarginių maršrutų planą, laikytis nurodymų, pateikiamų per žiniasklaidą, mobiliojo ryšio perspėjimų sistemą ir savivaldybių kanalus“, – kalbėjo E. Geda.

Jeigu į planą įtraukiate LT72 mobiliąją programėlę, reikėtų žinoti, kad joje pateikiama bendra informacija apie pasirengimą, tačiau nenumatyta galimybė realiu laiku pateikti informaciją apie saugų evakavimosi maršrutą.

„Locked N’ Loded“ ekspertai kalbėdami apie maršrutų numatymą buvo kiek kategoriškesni: „Dėl konkrečių važiavimo krypčių, tai lyg būrimas iš kavos tirščių, kol nežinome iš kur kyla grėsmė arba kur yra pavojingiausios vietos. Svarbu paminėti, kad reikia vengti pagrindinių autostradų ir greitkelių. Mes mažiausiai norime užkimšti pagrindines arterijas, kuriomis, reikalui esant, turėtų judėti karinis transportas tam, kad kuo operatyviau atsirastų ten, kur reikia stabdyti priešą. Be to, judėti be aiškaus tikslo irgi gali būti pražūtinga. Todėl viskas vėl grįžta prie plano – kur galėsiu prisiglausti, kas priims bėdai ištikus?“, – rašoma atsakyme Delfi.

Jie pridūrė, kad transporto priemonių pasirinkimas, priklausomai nuo to, kokios yra prieinamos, gali būti labai individualus. Ar minsiu dviratį išvengdamas kamščių jei esu vienas? Važiuosiu poroje motociklu? O jei turiu gausesnę šeimą, kokios transporto priemonės reikės kad ne tik tilptų namiškiai, bet ir proporcingai reikalingos atsargos jiems išgyventi?

Kad ir koks būtų tinkamiausias atsakymas, akivaizdu pora dalykų: net ir geriausias automobilis pustuščiu baku jūs tik apsunkins ir sulėtins. Net ir labiausiai pakrautas elektromobilis esant užkimštiems keliams gali toli nenuvežti jei reikės praleisti porą dienų kamščiuose.

Kur apsistoti ir kokie didžiausi pavojai

Kai jau žinoma, su kokia priemone važiuoti, kokia kryptimi pasukti ir ką turėti su savimi, gali kilti klausimas – kur praleisti pavojingiausią laiką, jeigu nėra numatyta saugi slėptuvė, nuo pavojingų taškų nutolusi sodyba ar kita saugi vieta? Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo konkrečios situacijos ir apsisprendimo.

PAGD įspėja, kad nerekomenduojama evakuotis savavališkai, jei nėra oficialaus nurodymo. Vyriausybė ar savivaldybė nurodys, į kurią teritoriją ar miestą vykti. Ten bus organizuojamas laikinas apgyvendinimas – dažniausiai mokyklose, salėse, viešose įstaigose.

„Planai kur, kaip ir kada evakuotis – ruošiami jau dabar, tačiau konkretūs maršrutai ir laikai bus skelbiami tik esant realiai situacijai. Bus pateikiami nurodymai, kur vykti, kas prioritetiškai evakuojami, kur rinktis“, – sakė E. Geda.

D. Antanaitis siūlo pažvelgti iš kitos pusės – dar taikos metu apsvarstyti šeimos, artimųjų, pažįstamų ar net nepažįstamų žmonių galimą pagalbą. Taip pat – žinoti, kurios vietos gali tapti pirmaisiais agresoriaus taikiniais.

Liekant mieste ar gyvenvietėje, yra didelė tikimybė, kad bus suteikta pagalba: medicininė, priešgaisrinė, policijos ar net kaimynų. Tačiau kartu išlieka pavojus, kad gali sustiprėti apšaudymai ar prasidėti gatvių kovos.

Jeigu ketinama trauktis, svarbu iš anksto turėti saugią vietą, į kurią galima vykti – tai gali būti giminaičių namai, nuosava sodyba ar patikimų pažįstamų vieta. Geriausia pavojingą laiką praleisti atokiau nuo pagrindinių kelių ir industrinių objektų, nes jie dažnai tampa taikiniais. Tačiau taip pat nereikėtų trauktis per toli nuo gyvenviečių, nes jose galima gauti maisto, medicinos pagalbos ir kitų būtiniausių išteklių.

„Jeigu žmogus visiškai neturi artimųjų ar pažįstamų, geriausia likti ten, kur yra. Tačiau jei situacija tampa per daug pavojinga ir būtina atsitraukti, reikėtų judėti link saugiausios įmanomos vietos ir, jei reikia, paprašyti pagalbos iš ten gyvenančių žmonių. Be jokios abejonės, bendruomeniškumas, abipusė pagalba ir empatija tampa ypač svarbūs krizės metu. Svarbu išlaikyti tarpusavio supratimą, padėti vieni kitiems ir laikytis įstatymų, nes tik taip galima užtikrinti didesnį saugumą bei tvarką sudėtingais laikais“, – sakė atsargos majoras.

„Locked N’ Loaded“ ekspertai patarė žinant savo galimas saugaus prieglobsčio vietas praktiškai pasitreniruoti kelionę. Be navigacijos, su popieriniu knygyne įsigytu žemėlapiu pakeliauti po Lietuvą, maksimaliai vengiant pagrindinių magistralinių kelių. Tik taip susipažinsite su vietovėmis ir įvertinsite kokios galimybės bei sunkumai kyla judant įvairiais keliukais. Svarbuatsiminti, kad kiekvieno planas yra individualus, todėl ir maršrutus turite nusistatyti patys, pagal turimas galimybes.

„Saugiausia trauktis ten, kur jūsų kažkas laukia, arba esate pasirūpinę visais resursais reikalingais išgyvenimui. Prisiglausti pas gimines kitame mieste bus patogiau, nes galėsite kliautis bendruomene, artimaisiais ir vieni kitiems labiau padėti. Pasitraukimas į sodybą ar vienkiemį reikš kad visais resursais, o ir jų apsauga, jei užklystų neprašytas svečias, turėsite rūpintis patys. Jei nesate numatęs atsitraukimo taško, aklai blaškytis po šalį gali būti pavojinga. Tokiu atveju racionaliau būtų saugiai laukti namie, sekti informaciją per valstybinį radiją ar televiziją ir laukti nurodymų, tikintis kad centralizuota evakuacija prasidės netrukus“, – aiškino specialistai.

Galvojant apie savo veiksmus išaušus dienai X svarbiausi išlieka du aspektai: planavimas ir bendruomeniškumas. Jei sąmoningai apgalvosite galimus veiksmus, bus daug paprasčiau imtis veiksmo bėdai ištikus. O būrimasis į bendruomenes (namo, kiemo, kvartalo) leis ne tik vieni kitiems padėti fiziškai, bet ir jaustis morališkai saugesniais, bei pasirūpinti tais, kuriems tai padaryti gali būti sunkiau.